Poliarinė pašvaistė

Žemės poliarinė pašvaistė susidaro Saulės vėjo atneštoms dalelėms susidūrus su Žemės atmosfera (daugiausia — deguonimi ir azotu). Jonosferoje kilusi magnetinė audra sukelia švytėjimą. Nakties danguje pasirodo žydri, geltoni, žali, violetiniai spinduliai, lankai, marškos.

Laumžirgis užsilenke

Galaktika iš skirtingu palydovu

Akira Fujii/Ciel et Espace Lunar EclipseEN  SP  FR  PT   Jean-Luc Dauvergne / Ciel et Espace MoonEN  SP Greg Piepol  Sun H-alphaEN  SP Gemini JupiterEN  SP   ESA Venus Express Venus Visible/UVEN  SP ESA SOHO Sun UVEN  SP Jack Newton Comet & PleiadesEN  SP  PT   NASA / Mars Global Surveyor MarsEN  SP  PT   NASA / Cassini SaturnEN  SP W. M. Keck Observatory Uranus in IREN  SP  PT   NASA North AmericaEN  SP   NASA South [...]

Vilniaus astronomijos universiteto mokinys pasakoja apie kosmosą

Astronomija

Astronomija – mokslas, apimantis reiškinių, esančių už Žemės ir jos atmosferos, stebėjimą ir aiškinimą. Tiria už Žemės ribų esančių dangaus objektų, sandarą, kilmę, vystymąsi, fizikines ir chemines savybes, padėtį danguje, judėjimą. Astronomija padeda nustatyti tikslų laiką, įvairių žemės vietų geografines koordinates, kas yra labai svarbu jūrininkams, aviatoriams, geodezininkams. Istorija XVII a. žvaigždėlapis Pirmosios astronomijos žinios pradėtos kaupti nuo seniausių laikų. Pagal dangaus šviesulių padėtį bei judėjimą [...]

Lapkričio 9 d. visai netoli Žemės praskries milžiniškas asteroidas

                                                                                                              [...]